{"id":7996,"date":"2006-02-26T07:13:00","date_gmt":"2006-02-26T07:13:00","guid":{"rendered":"https:\/\/tadasart.eu\/?p=7996"},"modified":"2026-08-31T16:13:20","modified_gmt":"2026-08-31T16:13:20","slug":"vaizdo-ir-garso-instaliacija-raudonoji-knyga","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/vaizdo-ir-garso-instaliacija-raudonoji-knyga\/","title":{"rendered":"VAIZDO IR GARSO INSTALIACIJA \u201eRAUDONOJI KNYGA\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p><strong><strong>Knyga, kaip visa apimantis b\u016bties archetipas, yra pamatin\u0117 judeo-krik\u0161\u010dionyb\u0117s civilizacijos a\u0161is, apie kuri\u0105 vejasi simetrin\u0117s ir asimetrin\u0117s prasmi\u0173 spiral\u0117s. Metafora apie pasaul\u012f kaip ai\u0161kiai skaitom\u0105 arba u\u017e\u0161ifruot\u0105 tekst\u0105, yra sud\u0117tin\u0117 \u0161ios tradicijos dalis, tod\u0117l nenuostabu, kad ir \u201cgamtos eschatologija\u201d turi savo Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105. Kitaip tariant, atsiradimo ir i\u0161nykimo kartotekos byloja apie poreik\u012f klasifikuoti gyvuosius ir mirusius: eros\u0105 kei\u010dia tvarkos ir pa\u017einimo geismas, kuriam menas da\u017enai tesugeba prie\u0161prie\u0161inti vien netvark\u0105 ir erozij\u0105.<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Tado Gutausko projektas \u201cRaudonoji knyga\u201d turi kelet\u0105 hermeneutini\u0173 lygmen\u0173. Viena vertus, tai komplikuot\u0173 \u017emogaus ir gamtos santyki\u0173 diagnoz\u0117, antra vertus \u2013 \u017eaidimas empirin\u0117mis egzistencijos formomis, virstan\u010diomis savoti\u0161ku fosilij\u0173 muziejum. Ta\u010diau kiekviename \u017eaidime, anot H.G. Gadamerio, slypi atitinkama strukt\u016bra, o kiekviena formali strukt\u016bra taip pat yra proto ir jausm\u0173 \u017eaismas. Gutausko i\u0161 bronzos, vario arba sidabruoto \u017ealvario i\u0161lieti gyviai bei augalai tampa menin\u0117s laboratorijos mumijomis, autenti\u0161kais botanikos ir zoologijos mokslo reliktais, \u012fkalintais geometrini\u0173 pavidal\u0173 \u201csarkofaguose\u201d. Kiekvienas eksponatas yra tiksli provaizd\u017eio kopija, kuri\u0105 galima atkartoti, ta\u010diau provaizdis kopijos at\u017evilgiu anaiptol n\u0117ra transcendentalus: jis priklauso tai pa\u010diai \u201cpasaulio ma\u0161inai\u201d (machina mundana), kuri\u0105 atrado XVI a. mokslas, gamt\u0105 prie\u0161prie\u0161indamas artefakt\u0173 kult\u016brai. Kaip tik tuo metu, paneigus simpatiniais ry\u0161iais pagr\u012fst\u0105 sakralinio kosmoso vienov\u0119, gamtos pasaulis atsiv\u0117r\u0117 kaip neutralus objektas, kur\u012f galima tyrin\u0117ti arba paversti egzoti\u0161ka pavyzd\u017ei\u0173 kolekcija.<br>Kurdamas estetin\u012f ir gamtamokslin\u012f \u201cikonostas\u0105\u201d, Tadas Gutauskas domisi ne tiek pozityvistine analize, kiek ironi\u0161ka potekste ir siekia pabr\u0117\u017eti ekologin\u0117s id\u0117jos svarb\u0105. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties po stiklu \u201cpalaidotos\u201d \u017euvys (tarsi nu\u017eengusios i\u0161 Egipto V dinastijos nat\u016bralistini\u0173 reljef\u0173), v\u0117\u017eys arba paj\u016brio zunda (sakytume nulau\u017eta mitologinio med\u017eio \u0161aka) prie\u0161prie\u0161inami yran\u010diam architekt\u016briniam interjerui, kuriame jie eksponuojami. Pastatas slapta prana\u0161auja gamt\u0105 ir \u017emogaus prigimt\u012f ardan\u010dios civilizacijos tragi\u0161k\u0105 baigt\u012f. Ta\u010diau griuven\u0173 fone pary\u0161kinamas tobulas biologini\u0173 form\u0173 gro\u017eis, kurio neb\u016btina modifikuoti, kai norima atskleisti pa\u017eodin\u0119 gyvenimo prasm\u0119. Detalus siekimas modeliu yra ne tik empirin\u0117s tikrov\u0117s kopijavimas, bet ir jos esm\u0117s pa\u017einimas. Kiekviena kauk\u0117 tuo pat metu atveria ir paslepia ties\u0105: juk mirties nei\u0161vengiamumas padeda suvokti egzistencijos \u017eaves\u012f. \u012eprastin\u012f paveiksl\u0105 kei\u010dia iliustracija, kantrus ir dalyki\u0161kas pasakojimas, kiekvien\u0105 eksponat\u0105 moksli\u0161kai \u012fvardijant, suteikiant ir suteikiant jam i\u0161skirtin\u012f status\u0105 \u201cRaudonosios knygos\u201d registre. Trys \u017euvys, \u017ealvarnis, v\u0117\u017eys ir zundos \u0161akel\u0117 yra nat\u016bralaus dyd\u017eio liejiniai. Juose atkartojama kiekviena originalo detal\u0117 tokiu b\u016bdu pabr\u0117\u017eiant nat\u016bralistin\u012f kopijos aspekt\u0105. Med\u017eiagos parinkimas yra esteti\u0161kai motyvuotas. Ji padeda sukurti ypating\u0105 nuotaik\u0105.: eksponuojami gyviai atrodo lyg atkeliav\u0119 i\u0161 kito pasaulio, kuriame organin\u0117s formos yra pagamintos i\u0161 metal\u0173. Autorius \u017eaid\u017eia \u0161iuo paradoksu, u\u017e kurio neslypi jokia filosofin\u0117 id\u0117ja, nebent tik estetinio efekto siekimas pabr\u0117\u017eiant precizi\u0161k\u0105, saky\u010diau \u2013 juvelyrin\u012f liejinio aspekt\u0105. Visa kita t\u0117ra pagalbinis fonas, pseudomokslin\u0117 citata kuriant fiktyv\u0173 gamtos kabinet\u0105. Specialiai \u0161iai parodai sukurta Kipro Ma\u0161anauso muzika dar labiau pabr\u0117\u017eia t\u0105 fantasmagorin\u0119 atmosfer\u0105, kuri slypi po detaliai ai\u0161ki\u0173 strukt\u016br\u0173 priedanga. Gutausko kompozicijose pabr\u0117\u017eiama konstrukcija, tikslaus matmens b\u016btinyb\u0117 ir, tartum, paneigiamas begalyb\u0117s aspektas, o muzika atstato iracional\u0173 begalyb\u0117s poj\u016bt\u012f ir suteikia projektui svarumo.<br>Tado Gutausko bandymas skrupulingai i\u0161lieti, o kitaip tariant \u2013 nukopijuoti kai kuri\u0173 gyv\u016bn\u0173 ir augal\u0173 formas tik i\u0161 dalies gali b\u016bti vadinamas nat\u016bralizmu arba gamtiniu realizmu. Tai veikiau postmodernistinis form\u0173 \u201ccitavimas\u201d tariamai mokslin\u012f racionalum\u0105 perkeliant \u012f iracional\u0173 kontekst\u0105, kuriame min\u0117tieji eksponatai virsta savoti\u0161kos misterijos elementais. Muzikin\u0117s vibracijos byloja apie tai, kad erdv\u0117 tik i\u0161 pa\u017ei\u016bros yra stabili. Ji pavaldi laiko t\u0117kmei. Tai liudija ir pasirinktas interjeras, tampantis sterilios \u201cpomirtin\u0117s kauk\u0117s\u201d prie\u0161prie\u0161a. Kita vertus, liejinys tik apsimeta es\u0105s \u201ckauke\u201d: juk pa\u017eod\u017eiui atkartotas daikti\u0161kas vaidinys yra chimera, sukurta pasitelkus technologij\u0105 tarytum Prahos rabin\u0173 golemas, kuriam tik liguista vaizduot\u0117 gali \u012fkv\u0117pti dvasi\u0105. Kompaktiniame diske, \u012fra\u0161ytame Dolby-Surround Pro -Logic sistema, pateikta netradicin\u0117 Kipro Ma\u0161anausko muzika ver\u010dia susim\u0105styti apie reprodukcijos gali\u0105, kuri leid\u017eia sure\u017eisuoti\u2026 spontani\u0161kum\u0105. Ritual\u0105 galime pakartoti begal\u0119 kart\u0173, o galb\u016bt net papildyti ekspozicijos erdv\u0119 naujais pana\u0161iais darbais. Esm\u0117 nuo to nesikei\u010dia. Postmodernizmo eklektika atvira \u012fvairioms galimyb\u0117ms ir patiems netik\u0117\u010diausiems triukams, kuriuos nesunku pateikti pabr\u0117\u017etinai rimtai. Mimetinis Tado Gutausko liejini\u0173 pob\u016bdis ir aliuzija \u012f \u201cmuziejini\u0173 stend\u0173\u201d estetik\u0105 Lietuvos \u0161iuolaikin\u0117s dail\u0117s kontekste, be abejo. yra unikal\u016bs, ta\u010diau \u017eaidimo principai, kuriais jis remiasi, yra sud\u0117tin\u0117 Vakar\u0173 postmodernistin\u0117s estetikos dalis.<br><br><\/p>\n\n\n\n<p>Algis U\u017edavinys, filosofijos moksl\u0173 daktaras, dail\u0117s kritikas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Knyga, kaip visa apimantis b\u016bties archetipas, yra pamatin\u0117 judeo-krik\u0161\u010dionyb\u0117s civilizacijos a\u0161is, apie kuri\u0105 vejasi simetrin\u0117s ir asimetrin\u0117s prasmi\u0173 spiral\u0117s. Metafora apie pasaul\u012f kaip ai\u0161kiai skaitom\u0105 arba u\u017e\u0161ifruot\u0105 tekst\u0105, yra sud\u0117tin\u0117 \u0161ios tradicijos dalis, tod\u0117l nenuostabu, kad ir \u201cgamtos eschatologija\u201d turi savo Raudon\u0105j\u0105 knyg\u0105. Kitaip tariant, atsiradimo ir i\u0161nykimo kartotekos byloja apie poreik\u012f klasifikuoti gyvuosius ir [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":3616,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[46],"tags":[],"blocksy_meta":[],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7996"}],"collection":[{"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7996"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7996\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":8406,"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7996\/revisions\/8406"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3616"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7996"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7996"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/tadasart.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7996"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}